Porceliano konkurse triumfavo originalumas

Porcelianas ir jo gaminiaiNors paprastai manome, kad porcelianiniai indai yra visiškai klasikinis pasirinkimas, tačiau kasmet vykstančiosporceliano dirbinių parodos parodo, jog iš tiesų gali būti įvairūs porceliano rinkiniai ir dirbiniai, kurie nuostabiai atspindi naujas formas. Kokius įdomius dalykus pastebėjome šių metų porceliano konkurse?

Lėkštės kaip paveikslai

Iš tiesų jau nuo labai senų laikų porceliano indai (konkrečiau – lėkštės) yra ne tik indai, skirti valgymui, bet ir tampa tikrais meistrų kūriniais, kabinamais ant sienų ar išstatomais lentynoje. Lėkštėje gali atsirasti ir paveikslas, ir lėkštė, porcelianas bus tarsi drobė tam paveikslui atsirasti. Klasikiniai porceliano dirbiniai – lėkštės – šiais metais konkurse žavėjo itin kruopščiais darbais. Kai kurios lėkštės buvo puošiamos itin kruopščiai, visiškai nepaisant pačių lėkščių formos, elgiantis taip, tarsi tai būtų kažkokia paprasta drobė. Tačiau daugiau publikos simpatijų sulaukė tie dalyviai, kurie ant porceliano lėkščių piešė gerai apgalvotas idėjas, atsižvelgiant į tai, kaip tarpusavyje dera pati forma (apvali lėkštė) ir vaizdas viduje. Paprasta, bet labai graži lėkštė imitavo dangaus skliautą su žvaigždėmis ir ji neabejotinai pelno komisijos simpatijas.

Vazos

Porceliano dirbinių parodoje taip pat karaliavo ir vazų sekcija. Su vazomis ta pati situacija kaip ir su lėkštėmis. Galima jas vaizduoti tarsi visiškai atskiras, savarankiškas gražuoles, o galima į jas kreipti dėmesį taip, tarsi jų forma ir turinys galėtų susišaukti nuostabiu unisonu.

Taigi, vienas iš populiaresnių sprendimų, kaip vazą priversti savo forma tarnauti turiniui – padaryti ją kaip animacinį filmą. Iš tiesų meno tyrinėtojai dažnai atkreipia dėmesį, kad senovės Egipte ir Graikijoje ant vazų vaizduojami piešiniai dažnai turėdavo animacinį pobūdį. Jeigu vazą suksi, žmonės ant jos ims judėti. Tačiau tai dar nebūdavo labai išdirbta technika, ją visada būdavo galima tarsi tobulinti. Tad dėl to ir dabar konkurse dalyvavę menininkai ant vazų kūrė itin gražiai šokančius bei judančius vaizdus. Ne visi aišku rinkosi tokį judančių vazų ir vaizdų kelią, kiti tiesiog kūrė autonominius kūrinius ant porceliano vazų.

Šiais metais taip pat daug dėmesio sulaukė ir vienspalvis porcelianas. Atsirado daugiau porceliano meistrų, kurie norėjo pagaminti visiškai vienspalviais ryškias geltonas vazas, netaisyklingų formų – jos buvo panašios tiesiog į teptuko brūkštelėjimą geltonais dažais. Kiti taip pat išmėgino jėgas kurdami tokius indus, kurie tiesiog žavėjo savo netobulai užtepta viena spalva, taip kuriant ir rankų darbo įspūdį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>